Eilėraščiai apie Lietuvą

J. Degutytė Lietuva Lietus laukimas laimė lelija liepų svaigus kvepėjimas – viskas telpa į tavo trumpą vardą. Lengva eiti prieš vėją – nes ugnis dar gyva mumyse šimtus metų – nuo anų laužų. Pulsuoja šaltinis, kai delnu palieti žemę. lekia paukštis tavo danguje. Laimingas, kas eina su tavo vardu lūpose. 1978 m.	Salomėja Neris Myli tėviškę lietuvis Kur Baltijos banguoja jūros, Kur senas Vilnius ant kalvos, - Milžinkapiai nutilę, niūrūs Ten saugo vardą Lietuvos. Tenai senoliai sėjo javą Ir kūrėsi gražius miestus... Ten platūs vieškeliai keliavo Per kalnus, per miškus, raistus. .. Nuožmus teutonas nuolat kilo Su debesim iš vakarų. Iš atminties mums neišdilo Ugniniai pėdsakai karų. Kiek kartų brangų kraštą mindė Kanopos vokiškų gaujų, Tiekkart kiekvieną žemės sprindį Vadavo karžygiai krauju. Juk myli tėviškę lietuvis Jausmu, kaip Nemunas giliu! Kaip Margiriai, Gražinos žuvę, Byloja pelenas pilių. 1943 m.	Justinas Marcinkevičius Dainuoju Lietuvą Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą, išaugusį iš pelenų, kaip savo rūpestį didžiausią, kuriuo lyg vieškeliu einu. Laukų ir pievų žalias šilkas nuo durų slenksčio lig dangaus. Protingos krosnies kvapas šiltas — visai kaip artimo žmogaus. Atsidaryk man, atsiverk man visom širdim — kaip šaltiniu, leisk pažiūrėt į šitą versmę gyvos kalbos, gyvų žmonių! Dar viskas gyva, viskas rėkia kapais, muziejais, žaizdomis. Imu į ranką duonos riekę ir taip kalbuosi su jumis. Kalbuos per vandenį, per duoną, per orą, ugnį, per medžius. Girdžiu iš visko, kas man duota, jus — kaip lietuviškus žodžius. 1966 m.