Simbolika

Vėliava  Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) vėliava apibūdinamas raudonas audeklas su baltu raiteliu abiejose pusėse. Tokia LDK vėliava išliko iki pat XVIII a. pabaigos. 1918 m. Lietuvos Taryba laikinąja Lietuvos valstybės vėliava patvirtino projektą, kuriame numatytos trys vienodo pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. Pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje (1922 m., o po to ir 1928 m.) įrašyta viena valstybės vėliava – geltonos, žalios ir raudonos spalvų junginys. Geltona spalva reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia simbolizuoja gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona – žemę, drąsą, pralietą už tėvynę kraują.
Herbas  Lietuvos Respublikos herbas yra Vytis – raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis, laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena. Prie raitelio kairiojo peties – mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, odiniai diržai, balnas ir trumpa gūnia – mėlyni. Pasagos, žąslai, pentinas, balno kilpa bei odinių diržų metaliniai sutvirtinimai (pagražinimai) – auksiniai.
Tautiška giesmė Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba  Tavo naudai Ir žmonių gėrybei.  Tegul saulė Lietuvoj  Tamsumas prašalina,  Ir šviesa, ir tiesa  Mūs žingsnius telydi.  Tegul meilė Lietuvos  Dega mūsų širdyse,  Vardan tos Lietuvos  Vienybė težydi! Teksto ir muzikos autorius – Vincas Kudirka